🏛 Istorinė Siculiana
Siculiana – tai mažas (~4500 gyventojų) miestelis Agrigento provincijoje, Sicilijos pakrantėje, garsus sena istorija ir jūros artumu. Pirmieji pėdsakai siekia neolitą – rasta kapinynų ir archeologinių radinių, liudijančių apie šios vietos svarbą nuo pat seniausių laikų. Viduramžiais čia buvo arabų tvirtovė Kalat Sugul. 1310 metais Federico Chiaramonte pastatė pilį ant senųjų pamatų, sukurdamas architektūrinį šedevrą, kuris stovi iki šiol. 1311 metais čia įvyko garsiosios Costanzos Chiaramonte ir Brancaleone Doria vestuvės, dėl kurių Siculiana buvo vadinama „Jaunikių miestu“. Šis įvykis padarė miestelį žinomą visoje Sicilijos aristokratijos aplinkoje.
Miestelio dvasinė širdis – Švč. Kryžiaus šventovė, garsėjanti stebuklais ir vietinių pamaldumu. Ši šventovė iki šiol yra svarbus dvasinis centras, jungiantis bendruomenę. Šiandien Siculiana traukia lankytojus savo istoriniu centru, paplūdimiais ir netoliese esančiu Torre Salsa gamtos rezervatu.
🍝 Asmeniniai prisiminimai: busiatų tradicija
Nors busiata tradiciškai laikoma Trapani regiono pasta, mano Siculianoje šeimoje ši tradicija taip pat buvo gyva ir mylima. Prisimenu savo močiutę Piną, kuri ruošdavo tešlą didžiuliame mediniame dubenyje, kurį vadindavo „maidda“. Su „buso“ – ilgu metaliniu strypeliu – formuodavome pastą, kurią ji meiliai vadindavo „pasta di casa“. Palikdavome pastą džiūti per naktį, o kitą dieną ji gamindavo sodrų mėsos padažą su kukuliukais – tai buvo tikras šventės valgis mūsų šeimoje.
Prisimenu, kaip visa šeima susirinkdavo močiutės virtuvėje. Net senelis Mimmo ir dėdės užsirišdavo prijuostes prieš valgį – tai buvo mūsų šeimos ritualas, kupinas juoko ir meilės. Buvo tikras spektaklis matyti visus tuos vyrus su moteriškomis prijuostėmis, bet tai tik parodė, kaip svarbu buvo šis patiekalas mūsų šeimai.
Ši tradicija perduodama iš kartos į kartą: vasarą Siculianoje net organizuojami renginiai, kuriuose vietinės moterys gamina pastą aikštėje, džiugindamos tiek vietinius, tiek turistus, kurie nepraleidžia progos viską nufotografuoti.
Šie prisiminimai – tai ne tik maisto istorija, bet ir šeimos, tradicijų bei meilės istorija, kuri jungia mus su mūsų šaknimis, kad ir kur bebūtume.